Energetikos ministerijai patvirtinus atnaujintą valstybės lūkesčių raštą, naujosios energetikos įmonių grupei „EPSO-G“ numatytos aiškios ir dar platesnės atsakomybės sritys. Esminiai prioritetai – žaliosios energetinės transformacijos įgalinimas, tarptautinės jungtys, atsparumo ir saugumo stiprinimas bei elektros sistemos lankstumo užtikrinimas.
„Sinchronizavus Baltijos šalių ir kontinentinės Europos elektros tinklus pasiekėme esminį Lietuvos energetinės nepriklausomybės tikslą. Atnaujintame lūkesčių laiške siekiama tęsti energetikos sistemos transformaciją ir integraciją bei didinti dėmesį sistemos lankstumui ir adekvatumui. Taip pat išnaudoti Grupės kompetencijas Lietuvos saugumo ir gynybos projektuose bei stiprinti energetikos sistemos fizinę ir kibernetinę sauga. Lūkesčių rašte įtvirtintos kryptys dera su „EPSO-G“ grupės naujosios energetikos strategija iki 2035 metų“, – sako „EPSO-G“ valdybos pirmininkas Robertas Vyšniauskas.
Nacionalinis saugumas
Energetikos ministerija skiria ypatingą dėmesį kritinės infrastruktūros atsparumui. Numatytas lūkestis fizinei ir kibernetinei infrastruktūros apsaugos stiprinimui. Atsižvelgiant į karines ir hibridines grėsmes mūsų regione – numatyta diegti bepiločių orlaivių aptikimo sistemas, fizinius barjerus, stiprinti kibernetinį saugumą ir užtikrinti žmogiškųjų bei materialinių rezervų prieinamumą.
Taip pat pabrėžiamas „EPSO-G“ vaidmuo užtikrinant šalies saugumą – Grupė jau dalyvauja įgyvendinant Lietuvos ir Vokietijos artilerijos gamyklos Baisogaloje projektą. Tikimasi, kad Grupė rodys lyderystę ir plės savo veiklas ir kompetenciją gynybos pramonės srityje, vykdant investicijas į valstybei reikšmingus, nacionalinius interesus atitinkančius saugumo ir gynybos pramonės projektus.
Tarptautinės jungtys ir tinklai
Vienas svarbiausių projektų – „Harmony Link“ elektros jungties su Lenkija įgyvendinimas. Taip pat siekiama sustiprinti Lietuvos ir Latvijos tarpsistemines elektros jungtis bei priimti sprendimą dėl jūrinės jungties su Vokietija „Baltic Hub“ įgyvendinimo ir projekto vykdymo sąlygų.
Keliamas lūkestis didinti tarptautinius dujų srautus iš Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalo Centrinės Europos ir Ukrainos kryptimi. Taip pat užtikrinti priemones Šiaurės ir Baltijos šalių grynojo vandenilio tinklo vystymui bei vandenilio plėtros įgyvendinimui.
Šie projektai svarbūs ne tik siekiant didesnės integracijos su Europos Sąjungos (ES) elektros ir dujų rinkomis, bet ir stiprinant sistemos patikimumą bei sudarant sąlygas atsinaujinančios energijos išteklių (AEI) plėtrai, žaliajai transformacijai ir šalies konkurencingumo didinimui.
Energetinė žalioji transformacija ir sistemos lankstumas
2025 m. balandžio 28 d. elektros sutrikimas Ispanijoje ir Portugalijoje parodė, kad net pažangios energetikos sistemos nėra apsaugotos nuo stabilumo iššūkių. Todėl, įgyvendinant žaliąją transformaciją, būtina ne tik gamybos plėtra, tačiau ir patikimų, lanksčių bei saugių perdavimo tinklų stiprinimas.
Planuojama, kad nuo 2028 m. Lietuvoje AEI pagrindu veikiantys elektros gamybos pajėgumai sieks bent 8 GW, todėl „EPSO-G“ grupė turi siekti lyderystės integruojant AEI gamybos pajėgumus ir valdant energijos srautus. Grupė aktyviai sieks užtikrinti optimalią perdavimo infrastruktūros plėtrą, sektorių integraciją bei elektros energetikos sistemos lankstumą. Taip pat bus vertinami dinaminiai perdavimo tarifai bei analizuojama Syderių geologinė struktūra, siekiant įvertinti ilgalaikio energijos saugojimo galimybes.
Energetikos ministerija tikisi, kad „EPSO-G“ aktyviai prisidės ir prie žaliųjų dujų infrastruktūros plėtros, pasitelkiant esamą gamtinių dujų infrastruktūrą biometano plėtrai bei kuriant naują žaliojo vandenilio ekosistemą. Taip pat tikimasi, kad Grupė atliks studijas, skirtas įvertinti vandenilio, sintetinių žaliųjų dujų bei CO₂ transportavimo galimybes, teiks pasiūlymus ir priims sprendimus, kuriančius Lietuvai aukščiausią pridėtinę vertę.
„Atnaujintame Lūkesčių rašte aiškiai įvardintos tiek tęstinės, tiek naujos atsakomybės sritys „EPSO-G“ grupei – tai ženklas, kad Grupės kompetencijomis pasitikima ne tik energetikos, tačiau ir nacionalinio saugumo – gynybos pramones srityje. Esama geopolitinė situacija tik patvirtina, jog energetikos sistemos atsparumas ir nacionalinis saugumas – labai glaudžiai susijusios sritys. Neabejotinai tęsiame darbus ties strateginiais naujų energetikos jungčių projektais, kurie leis didinti integraciją, patikimumą ir atrakinti viso regiono atsinaujinančių energijos išteklių potencialą. Tai atliepia mūsų strateginę viziją iki 2035 metų – užtikrinti pažangią, saugią ir lanksčią energetikos sistemą, prisidedant prie žaliosios transformacijos ir valstybės saugumo stiprinimo“, – sako „EPSO-G“ vadovas Mindaugas Keizeris.
„EPSO-G“ grupę sudaro valdymo įmonė „EPSO-G“ ir šešios tiesiogiai patronuojamos įmonės „Amber Grid“, „Baltpool“, „Energy cells“, „EPSO-G Invest“, „Litgrid“ ir „Tetas“. „EPSO-G“ ir Grupės įmonės taip pat turi „GET Baltic“, „Rheinmetall Defence Lietuva“, „Baltic RCC“ OÜ ir „TSO Holding“ AS akcijų. „EPSO-G“ vienintelio akcininko teises ir pareigas įgyvendina Energetikos ministerija.
Daugiau apie „EPSO-G“ ir Grupės įmonėms keliamus lūkesčius – Lūkesčių rašte.