Energetiniam saugumui svarbius energijos kaupiklius diegs EPSO-G dukterinė bendrovė „Energy cells“


2021-01-22
  • epso-g.jpg

VILNIUS. Lietuvos energetiniam saugumui ir patikimam šalies perdavimo sistemos darbui su kontinentinės Europos tinklais būtinus energijos kaupiklius diegs specialiai šio projekto įgyvendinimui steigiama valstybės valdomos EPSO-G dukterinė bendrovė „Energy cells“, UAB.

Tam pritarė vienintelis EPSO-G energijos ir mainų įmonių grupės akcininkas - Energetikos ministerija. Registrų centre "Energy cells" bendrovė įregistruota sausio 26 dieną.

„Nepertraukiamas ir stabilus elektros energijos sistemos darbas yra būtina energetinio saugumo bei nepriklausomybės sąlyga, taigi šis projektas yra nacionalinio saugumo reikšmės klausimas. Siekiame, kad naują kokybinį tinklo atsparumo lygį rodantys kaupikliai šalyje pradėtų veikti per trumpiausiai įmanomą laikotarpį, todėl būtina užtikrinti sklandų projekto įgyvendinimą“, - sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  

Pagal patvirtintą nacionalinio saugumo interesus užtikrinančio projekto koncepciją, naujai steigiamos bendrovės „Energy Cells“ funkcija - Lietuvoje įdiegti energijos kaupimo įrenginius, kurių bendra suminė galia ir talpa sieks mažiausiai 200 megavatų.

„Naujai steigiamai bendrovei keliamas tikslas – įrengti keturis po 50 MW galios ir 50 MWh talpos energijos kaupimo įrenginius. Jie tarnaus kaip pirminis rezervas  užtikrinant patikimą, stabilų ir vartotojų interesus atitinkantį Lietuvos elektros energetikos sistemos darbą iki sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais o ateityje – sparčiai augančių atsinaujinančių energijos šaltinių integracijai į esamą perdavimo sistemą,“ - sako EPSO-G generalinis direktorius Rolandas Zukas.

Keturi energijos kaupikliai-baterijos reikalingi momentiniam energijos perdavimo sistemos veiklos saugumo atkūrimui nenumatytų situacijų atveju. Tai pirminis sistemos rezervas. Jie pradeda veikti nedelsiant ir nustoja dirbti kai tik balansą sistemoje galima atkurti įprastiniu energijos perskirstymu. Dabar šią funkciją vykdo IPS/UPS elektros energetikos sistemoje veikiančios elektrinės.

Kauno technologijos universiteto mokslininkų atlikta Lietuvos elektros energetikos sistemos adekvatumo studija parodė, kad įvertinus augsiančią elektros energijos paklausą ir aktyvią atsinaujinančių šaltinių sektoriaus plėtrą 200 MW galios elektros energijos kaupikliai reikšmingai prisidės prie sistemos adekvatumo užtikrinimo. Be jų, lanksčių ir rinkai prieinamų elektros energijos gamybos galios pajėgumų poreikis stabiliam sistemos darbui padidėtų nuo 340 MW iki 610 MW.

Viešas tarptautinis energijos kaupiklių projektavimo, gamybos ir prijungimo bei priežiūros paslaugų pirkimo konkursas bus skelbiamas pačiu artimiausiu metu.

Naujieji energijos kaupimo įrenginiai naudos klimatui neutralias technologijas. Tai leis prisidėti prie šalies klimato kaitos mažinimo tikslų, nes sumažės perdavimo sistemos valdymui reikalingų konvencinius energijos šaltinius naudojančių generatorių paslaugų poreikis.

Lietuva siekia, kad jau 2030 m. šalyje būtų pagaminta 70 proc. suvartojamos elektros energijos, beveik pusė jos iš atsinaujinančių energetikos išteklių. Keliamas tikslas, kad 2050 m. visa Lietuvos poreikiams reikalinga elektra būtų pagaminta šalyje iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-01-28