Naujosios energetikos įmonių grupė „EPSO-G“ 2024 metais sėkmingai vykdė energetinę nepriklausomybę stiprinančius projektus, įsitraukė į gynybos pramonę. Per praėjusius metus konsoliduotas Grupės grynasis pelnas augo 2 proc. iki 54,9 mln. eurų, koreguoti Grupės pelningumo rodikliai augo reikšmingiau – koreguotas grynasis pelnas padidėjo 56 proc. sudarė 42 mln. eurų, o koreguota EBITDA – daugiau nei 23 proc. ir pasiekė 73 mln. eurų.
„2024-ieji – kupini reikšmingų įvykių Lietuvos ir regiono energetikai. „EPSO-G“ grupės įmonės, ypač „Litgrid“, dar labiau didino susitelkimą užbaigiant paskutinius pasirengimo darbus ir koncentravo jėgas į istorinės reikšmės projektą – sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais. Žengėme ir dar vieną visai Grupei svarbų žingsnį – patvirtinome ilgalaikę naujosios energetikos strategiją iki 2035-ųjų, kuri yra mūsų kelrodė, siekiant tvarios ir saugios ateities“, – sakė Mindaugas Keizeris, „EPSO-G“ vadovas.
Pasak M. Keizerio, sėkmingi veiklos rezultatai leido Grupei įsitraukti į naują veiklą – gynybos pramonės projektą, kuris turi didelę reikšmę tiek nacionaliniam, tiek visos Europos saugumui. Grupės įmonė „EPSO-G Invest“ kartu su Vokietijos gynybos technologijų lydere „Rheinmetall“, Giraitės ginkluotės gamykla, plėtoja 155 mm artilerijos amunicijos gamyklos projektą Baisogaloje.
Koreguotas Grupės grynasis pelnas, lyginant su 2023 metais, augo daugiau nei 56 proc. iki 42 mln. eurų.
Grupės koreguota EBITDA, skaičiuojama įvertinus perdavimo operatorių rezultatų korekciją dėl laikinų reguliacinių skirtumų, eliminavus turto perkainojimo rezultatus bei kitą netipinį pelną arba nuostolius, siekė 73 mln. eurų ir per metus išaugo daugiau nei 23 proc.
„EPSO-G“ grupės investicijos į infrastruktūrą, siekiant stiprinti perdavimo sistemų saugumą ir patikimumą, sudarė daugiau nei 236 mln. eurų ir buvo 3 proc. mažesnės nei 2023 metais. Grupės bendrovės „Litgrid“ investicijos siekė 229 mln. eurų, o „Amber Grid“ – daugiau nei 6 mln. eurų.
„Litgrid“ aukštos įtampos perdavimo tinklais šalies gyventojų ir verslo poreikiams per 2024 metus perdavė 9,5 teravatvalandes (TWh) elektros energijos arba beveik tokį patį kiekį, kaip ir 2023-aisiais.
Pasak M. Keizerio, Lietuvoje pasigaminame rekordinius kiekius – 41 proc. metinio suvartojimo – vien tik vietinės žalios elektros, o bendras vietinės generacijos kiekis siekia 60 proc. 2025 metų pradžioje prie elektros tinklų prijungtų saulės ir vėjo elektrinių galia siekė 3,7 GW arba 60 proc. daugiau, nei prieš metus. Augant elektros energijos generacijai iš atsinaujinančių energijos išteklių, rinka intensyviai planuoja energijos kaupiklių sistemas. Šiuo metu vystytojams, planuojantiems ir įgyvendinantiems projektus, rezervuoti 2,7 GW galios ir beveik 5,5 GWh talpos pralaidumai perdavimo tinkle.
„Amber Grid“ Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos ir Lenkijos vartotojams transportavo 29,2 TWh gamtinių dujų, neskaitant tranzito į Karaliaučiaus sritį. Tai – beveik 22 proc. mažiau nei 2023 metais. Pernai Lietuvos dujų vartotojams dujų perdavimo operatorius perdavė 17 TWh dujų arba 14 proc. daugiau, nei 2023 metais. Dujų paklausa didėjo dėl vėsesnių orų ir žemesnių dujų kainų rinkoje, o pastaroji priežastis skatino didesnį dujų vartojimą elektros ir trąšų gamyboje. Taip pat didėjo į perdavimo tinklą tiekiamų biodujų apimtys, kurios siekė 0,18 TWh.
Energijos išteklių biržoje „Baltpool“ Lietuvos, Latvijos ir Estijos šilumos tiekimo įmonės, nepriklausomi šilumos gamintojai ir pramonės įmonės 2024 metais įsigijo 8,5 TWh biokuro arba beveik 6 proc. daugiau nei 2023 metais. Įmonė užsienio rinkose, nepaisant itin aktyvios konkurencijos, veikė stabiliai. Lietuvoje prekybos apimtys augo beveik dešimtadaliu, daugiausia dėl aktyvesnės Vilniaus kogeneracinės jėgainės veiklos.
Grupės įmonė „Energy cells“ teikia „Litgrid“ izoliuoto darbo rezervo paslaugą ir iki sinchronizacijos teikė techninių nuostolių optimizavimo funkcionalumą. 2025-aisiais po sinchronizacijos didžiausia Europoje kaupimo sistema pasitelkta teikti balansavimo paslaugą, o tai prisidės prie patrauklios elektros energijos kainos galutiniams vartotojams išlaikymo. Teigiamus rezultatus per 2024-iuosius pasiekė ir infrastruktūrą energetinei nepriklausomybei kurianti Grupės įmonė „Tetas“.
Grupės prioritetinė sritis – mažinti veiklų poveikį klimatui. 2024-aisiais pradėtas svarbus etapas – prisijungėme prie Mokslu grįstų tikslų iniciatyvos (angl. Science Based Targets initiative, SBTi) ir „EPSO-G“ grupė įsipareigojo išsikelti mokslu grįstus šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų mažinimo tikslus iki 2030 metų. Grupės ŠESD 1 ir 2 apimties emisijos, lyginant su 2023 metais, sumažėjo 16 proc. Minėti rodikliai, lyginant su baziniais 2019 metais, augo 6,1 proc. Grupė laikosi įsipareigojimo sumažinti savo 1 ir 2 apimties ŠESD emisijas 30 proc. (lyginant su 2019 metais) 2026 metais.
„EPSO-G“ įmonių grupę sudaro valdymo įmonė „EPSO-G“ ir šešios tiesiogiai patronuojamos įmonės „Amber Grid“, „Baltpool“, „Energy cells“, „EPSO-G Invest“, „Litgrid“ ir „Tetas“. „EPSO-G“ ir Grupės įmonės taip pat turi „GET Baltic“, „Rheinmetall Defence Lietuva“, „Baltic RCC“ OÜ ir „TSO Holding“ AS akcijų. „EPSO-G“ vienintelio akcininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.
„EPSO-G“ įmonių grupės 2024 m. rezultatų apžvalga