Naujosios energetikos grupė „EPSO-G“ 2025 metais sėkmingai vykdė energetinę nepriklausomybę stiprinančius projektus, skyrė investicijų gynybos pramonės projektui. Per praėjusius metus koreguotas grynasis pelnas sudarė 42 mln. eurų, o koreguotas EBITDA augo daugiau nei 5 proc. ir pasiekė 76,7 mln. eurų.
„Baltijos šalių elektros sistemos jau daugiau nei metus sėkmingai veikia kontinentinės Europos sinchroninėje zonoje. Užbaigę svarbiausius sinchronizacijos projektus įtvirtinome Lietuvos energetinę nepriklausomybę. Toliau nuosekliai investuojame į energetikos sistemos patikimumą, naujos atsinaujinančių energijos išteklių generacijos ir baterijų parkų prijungimą, didiname įsitraukimą į gynybos pramonę ir skiriame didesnį prioritetą visos Grupės valdomos infrastruktūros atsparumo investicijoms. Taip pat dalyvaujame regioniniuose energetikos jungčių projektuose – planuojama nauja jungtis su Lenkija, stiprinamos jungtys su Latvija, vystoma nauja Lietuvos ir Latvijos jūrinė jungtis su Vokietija, Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridorius bei kitos iniciatyvos“, – sako Mindaugas Keizeris, „EPSO-G“ grupės vadovas.
Pasak M. Keizerio, Grupė praėjusiais metais realiomis investicijomis įžengė į naują veiklos kryptį – dalį investicijų nukreipė į gynybos pramonę, taip stiprindama energetikos vaidmenį valstybės saugumo grandyje.
Rekordinis atsinaujinančių energijos išteklių augimas
Šiemet atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) įrengtoji galia jau siekia 6 gigavatus (GW). Per 2025 m. įrengtosios galios augimas buvo rekordinis ir sudarė 1,9 GW. Pagal vėjo ir saulės pajėgumų plėtros spartą Lietuva yra tarp lyderių Europoje.
2025 m. Lietuva net 70 dienų visiškai apsirūpino šalyje pagaminta elektros energija, o importas sudarė tik 27 proc. (palyginimui 2024-aisiais tokių dienų buvo tik 5, o importavome 41 proc. elektros). Elektros kaina biržoje buvo mažiausia per pastaruosius penkerius metus. Tokį kainos lygį lemia AEI plėtra – AEI gamyba padengė apie pusę Lietuvos elektros energijos poreikio, jungčių prieinamumas ir kiti kainos formavimo faktoriai.
2025 m. prie perdavimo tinklo prijungtos pirmosios komercinės baterijų kaupimo sistemos, o balansavimo paslaugas pradėjo teikti saulės elektrinės ir kaupimo įrenginiai skirstomajame tinkle. Augantys lankstumo pajėgumai sudaro tvirtą pagrindą tolesniam sistemos vystymui, todėl lankstumo sprendimų ir elektrifikacijos plėtra tampa vis svarbesniu Grupės veiklos prioritetu.
Per 2025 m. iš Lietuvos biodujų gamintojų į dujų perdavimo sistemą buvo įleista 0,28 teravatvalandės (TWh) biometano arba 54 proc. daugiau nei 2024 m., kai biodujų, įleistų į dujų perdavimo sistemą kiekis sudarė 0,18 TWh.
Finansiniai rezultatai
„EPSO-G“ grupės koreguoto grynojo pelno rodiklis išliko stabilus ir siekė 42 mln. eurų, palyginti su 41,9 mln. eurų 2024 m.
Grupės koreguotas pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA), skaičiuojamas įvertinus perdavimo operatorių rezultatų korekciją dėl laikinų reguliacinių skirtumų, eliminavus turto perkainojimo rezultatus bei kitą netipinį pelną arba nuostolius, siekė 76,7 mln. eurų ir per metus išaugo 5 proc. (2024 m. siekė 73 mln. eurų).
„EPSO-G“ grupės nekoreguotas grynasis pelnas dėl laikinų reguliacinių efektų mažėjo daugiau nei 31 proc. ir siekė 37,8 mln. eurų, o nekoreguotas EBITDA sumažėjo beveik 18 proc. ir sudarė 70,2 mln. eurų. Šiuos rezultatus daugiausia lėmė reikšmingai aukštesnės elektros perdavimo veiklos („Litgrid“) papildomų paslaugų sąnaudos, dėl didesnių, nei reguliuotojo įtrauktų į tarifą, balansavimo rezervų kaštų bei kitų efektų. Laikini reguliaciniai skirtumai yra kompensuojami per sekančius reguliacinius periodus.
„EPSO-G“ grupės investicijos į infrastruktūrą, skirtą perdavimo sistemų saugumui, patikimumui ir atsparumui stiprinti, sudarė 211,1 mln. eurų – tai beveik 11 proc. mažiau nei per 2024 metus. Grupės bendrovės „Litgrid“ investicijos siekė beveik 188 mln. eurų, o „Amber Grid“ – beveik 22 mln. eurų.
Grupės įmonė „EPSO-G Invest“ į gynybos pramonę investavo 73,1 mln. eurų, apmokėdama „Rheinmetall Defence Lietuva“ akcijų emisijos dalį. Ši suma buvo suformuota iš „EPSO-G“ ir „Valstybės investicinis kapitalas“ įnašų į „EPSO-G Invest“ nuosavą kapitalą.
Perdavimo tinklų rodikliai ir patikimumas
„Litgrid“ aukštos įtampos elektros perdavimo tinklais perduotos elektros energijos kiekis pernai sumažėjo. 2025 m. perduota elektros energija šalies poreikiams siekė 9,177 TWh, tai 3,5 proc. mažiau nei 2024 m., kai perduota 9,51 TWh. Nors elektros suvartojimas pernai Lietuvoje augo 2 proc. iki 11,727 TWh, „Litgrid“ perduotos energijos kiekis buvo mažesnis dėl augančio prie skirstymo tinklo prijungtų gaminančių vartotojų skaičiaus.
Prižiūrėdama ir valdydama elektros perdavimo sistemą, „Litgrid“ pagerino numatytus elektros tiekimo patikimumo rodiklių tikslus. 2025 m. nutraukimų vidutinės trukmės rodiklis (AIT) siekė 0,41 min., o neperduotos energijos kiekio rodiklis (ENS) sudarė 10,121 MWh. Palyginti, 2024 m. AIT siekė 0,855 min., o ENS – 24,275 MWh. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) yra nustačiusi, kad AIT per visus metus turi neviršyti 0,934 min., o ENS – 27,251 MWh.
„Amber Grid“ Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos ir Lenkijos vartotojams transportavo 33,6 TWh gamtinių dujų, neskaitant tranzito į Karaliaučiaus sritį. Tai 15 proc. daugiau, nei 2024 m. tuo pačiu metu, kai buvo perduota 29,2 TWh dujų.
Per 2025 m. Lietuvos dujų vartotojams dujų perdavimo operatorius perdavė 15,9 TWh dujų arba 6 proc. mažiau, nei 2024 m. (16,9 TWh). Metinį dujų vartojimo mažėjimą lėmė reikšmingai smukęs trąšų gamybos sektoriaus dujų poreikis. 2025 m. šio sektoriaus vartojimas sumažėjo daugiau nei ketvirtadaliu (28,6 proc.) – iki 5,7 TWh. Atmetus šio sektoriaus įtaką dujų vartojimas Lietuvoje augo – padidėjo beveik 14 proc. iki 10,1 TWh.
Latvijos, Estijos ir Suomijos poreikiams per dujotiekių jungtį tarp Lietuvos ir Latvijos buvo perduota 12,7 TWh dujų. Tai 27 proc. daugiau nei 2024 m., kai dujų transportavimo apimtys sudarė 10 TWh. Srautai į Lenkiją didėjo beveik dvigubai, nuo 2,55 TWh iki 4,97 TWh. 2025 m. dėl išnaudotų galimybių dalį dujų srautų nukreipti naujai susiformavusiam dujų poreikiui Ukrainoje patenkinti.
Neplanuotų nutraukimų dėl operatoriaus atsakomybės dujų perdavimo tinkle 2025 m. nebuvo.
Biokuro rinkos augimas ir stiprinamas elektros sistemos stabilumas
Energijos išteklių biržoje „Baltpool“ Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos šilumos tiekimo įmonės, nepriklausomi šilumos gamintojai ir pramonės įmonės 2025 metais įsigijo 8,75 TWh biokuro – beveik 3 proc. daugiau nei 2024 metais. Bendra sudarytų sandorių vertė siekė 180,7 mln. eurų – tai 4 proc. daugiau nei prieš metus. Augimą lėmė nežymiai padidėjusi vidutinė sandorių kaina ir beveik 13 proc. išaugusi tarptautinė biokuro paklausa.
Grupės įmonė „Energy cells“ teikia „Litgrid“ izoliuoto darbo rezervo paslaugą, o 2025 metais, po sinchronizacijos, viena didžiausių Europoje elektros energijos kaupimo sistemų pradėta naudoti balansavimo paslaugai teikti. Tai prisideda prie patrauklios elektros energijos kainos galutiniams vartotojams išlaikymo.
Teigiamus rezultatus 2025 metais pasiekė ir infrastruktūrą energetinei nepriklausomybei kurianti Grupės įmonė „Tetas“.
Tvarumas: sumažėjo Grupės ŠESD emisijos
„EPSO-G“ grupės prioritetinė sritis – mažinti veiklų poveikį klimatui. 2025 m. Grupės 1 ir 2 apimties šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos sumažėjo 14 proc., lyginant su 2019 m. Grupė laikosi įsipareigojimo sumažinti 1 ir 2 apimties ŠESD emisijas 30 proc. (lyginant su 2019 m.) 2026 m., iki 2030 metų – 50 proc., o iki 2050 m. pasiekti nulinį ŠESD emisijų balansą.
2025 m. moterų dalis aukščiausio lygmens vadovaujančiose pozicijose sudarė 19 proc. (2024 m. – 14 proc.). Augimą lėmė kryptingai įgyvendintos Grupės iniciatyvos, skirtos lyčių balansui stiprinti, įskaitant atrankos proceso peržiūrą ir lyčių balanso principų taikymą jau kandidatų paieškos etape.
„EPSO-G“ įmonių grupę sudaro valdymo įmonė „EPSO-G“ ir šešios tiesiogiai patronuojamos įmonės „Amber Grid“, „Baltpool“, „Energy cells“, „EPSO-G Invest“, „Litgrid“ ir „Tetas“. „EPSO-G“ ir Grupės įmonės taip pat turi „Rheinmetall Defence Lietuva“, „Baltic RCC“ OÜ ir „TSO Holding“ AS akcijų. „EPSO-G“ vienintelio akcininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.