Naujosios energetikos įmonių grupė „EPSO-G“ pirmąjį šių metų ketvirtį investicijoms į energetinę nepriklausomybę skyrė 44 mln. eurų. Grupės koreguota EBITDA sudarė 21,4 mln. eurų, o koreguotas grynasis pelnas – 9,1 mln. eurų.
„Pirmieji trys šių metų mėnesiai žymi istorinį lūžį Lietuvai, Latvijai ir Estijai – vasario 9 dieną sėkmingai įgyvendinta ilgiau nei dešimtmetį planuota Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija su kontinentinės Europos sistema. Grupė toliau tęsia Lietuvos ir regiono energetinei nepriklausomybei bei nacionaliniam saugumui reikšmingus projektus – nuosekliai investuojame į elektros energetikos infrastruktūrą, su Šiaurės ir Baltijos šalių partneriais dalyvaujame vandenilio tinklo plėtros programoje, taip pat aktyviai dirbame gynybos pramonės srityje“, – sako Mindaugas Keizeris, „EPSO-G“ vadovas.
Grupės koreguotas grynasis pelnas 2025 metais, lyginant su atitinkamu laikotarpiu 2024-aisiais, augo beveik 6 proc. ir sudarė 9,1 mln. eurų (atitinkamu laikotarpiu pernai siekė 8,6 mln. eurų).
Grupės koreguota EBITDA, skaičiuojama įvertinus perdavimo ir energijos kaupimo sistemos operatorių rezultatų korekciją dėl laikinų reguliacinių skirtumų, eliminavus turto perkainojimo rezultatus bei kitą netipinį pelną arba nuostolius, siekė 21,4 mln. eurų, kuomet 2024 metų sausį-kovą šis rodiklis buvo 20,6 mln. eurų. Koreguotos EBITDA augimas sudaro beveik 4 proc.
Grupės nekoreguoti finansiniai rodikliai buvo neigiami – nekoreguotas grynasis nuostolis siekė 22 mln. eurų, o nekoreguota EBITDA sudarė -16 mln. eurų. Šiuos rezultatus daugiausia lėmė reikšmingai aukštesnės elektros perdavimo veiklos („Litgrid“) papildomų paslaugų sąnaudos, ypač dėl didesnių, nei reguliuotojo įtrauktų į tarifą, balansavimo rezervų kaštų. Laikini reguliaciniai skirtumai yra kompensuojami per sekančius reguliacinius periodus.
„EPSO-G“ grupės investicijos į infrastruktūrą, siekiant stiprinti perdavimo sistemų saugumą ir patikimumą, sudarė 44 mln. eurų ir buvo daugiau nei 12 proc. didesnės nei 2024 metų pirmąjį ketvirtį.
2025 metų pirmąjį ketvirtį „EPSO-G Invest“ į „Rheinmetall Defence Lietuva“ investavo 36,5 mln. eurų. Ši suma buvo suformuota iš „EPSO-G“ ir „Valstybės investicinis kapitalas“ įnašų į „EPSO-G Invest“ nuosavą kapitalą.
„Litgrid“ aukštos įtampos perdavimo tinklais šalies gyventojų ir verslo poreikiams per pirmąjį šių metų ketvirtį perdavė 2,7 teravatvalandes (TWh) elektros energijos – 3,6 proc. mažiau palyginti su atitinkamu laikotarpiu 2024 metais. Perduotos energijos kiekis buvo mažesnis dėl augančio prie skirstymo tinklo prijungtų gaminančių vartotojų skaičiaus bei šiltesnės žiemos.
Sparčiai auga vietinė elektros generacija. Vien per 2025 metų kovą Lietuvoje buvo pagaminta 826 GWh elektros energijos – 36 proc. daugiau nei atitinkamu mėnesiu praėjusiais metais, kai generacija siekė 608 GWh. Vietos elektrinės užtikrino 83 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Be to, pirmąjį šių metų ketvirtį fiksuota 11 dienų (atitinkamu laikotarpiu 2024 m. – 1 diena), kai gamyba viršijo dienos elektros poreikį.
Sausio–kovo mėnesiais į Lietuvą buvo patiekta 8,8 TWh dujų, neskaičiuojant tranzito į Karaliaučių. Tai – 13,5 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai į Lietuvą „Amber Grid“ transportavo 7,8 TWh dujų. Lietuvą ir Lenkiją jungiančiu GIPL dujotiekiu 2025 metų sausio–kovo mėnesiais į Europą buvo transportuota 0,6 TWh dujų (beveik 46 proc. mažiau nei atitinkamu laikotarpiu 2024-aisais). Latvijos, Estijos ir Suomijos poreikiams buvo perduota 2,4 TWh dujų. Tai – 31 proc. daugiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2024 metais. Didesnį dujų transportavimą kitoms šalims lėmė tai, kad šiemet veikė dujų jungtis „Balticconnector“ tarp Estijos ir Suomijos, priešingai nei pernai tuo pačiu metu.
Per 2025 metų pirmąjį ketvirtį prie Lietuvos elektros perdavimo ir skirstomųjų tinklų prijungta leistinoji generuoti saulės ir vėjo elektrinių galia išaugo 305 megavatais (MW) ir viršijo 4 gigavatus (GW). Per pirmąjį metų ketvirtį iš biodujų gamintojų į dujų perdavimo sistemą buvo įleista 38 GWh biometano.
Energijos išteklių biržoje „Baltpool“ Lietuvos, Latvijos ir Estijos šilumos tiekimo įmonės, nepriklausomi šilumos gamintojai ir pramonės įmonės pirmąjį šių metų ketvirtį įsigijo beveik 2 TWh biokuro arba 9 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu 2024 metais. Biokuro prekybos augimą lėmė suaktyvėjimas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
„EPSO-G“ įmonių grupę sudaro valdymo įmonė „EPSO-G“ ir šešios tiesiogiai patronuojamos įmonės „Amber Grid“, „Baltpool“, „Energy cells“, „EPSO-G Invest“, „Litgrid“ ir „Tetas“. „EPSO-G“ ir Grupės įmonės taip pat turi „GET Baltic“, „Rheinmetall Defence Lietuva“, „Baltic RCC“ OÜ ir „TSO Holding“ AS akcijų. „EPSO-G“ vienintelio akcininko teises ir pareigas įgyvendina Energetikos ministerija.