Naujosios energetikos grupė „EPSO-G“ pirmąjį šių metų pusmetį investicijoms į energetinę nepriklausomybę skyrė 83,3 mln. eurų. Grupės koreguota EBITDA sudarė 40,5 mln. eurų, o koreguotas grynasis pelnas – 18,1 mln. eurų.
„2025 metų pirmasis pusmetis tapo reikšmingu istoriniu etapu Lietuvai, Latvijai ir Estijai – vasario 9 dieną sėkmingai įgyvendinta Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija su kontinentinės Europos sistema. Toliau kryptingai tęsiame svarbiausius projektus, stiprinančius Lietuvos ir regiono energetinę nepriklausomybę bei nacionalinį saugumą – investuojame į infrastruktūrą, stiprindami esamas ir formuodami naujas jungtis tiek Lietuvoje, tiek su regiono kaimynėmis Lenkija, Latvija, Vokietija. Taip pat toliau aktyviai dalyvaujame vandenilio tinklo plėtros programoje kartu su partneriais iš Šiaurės ir Baltijos šalių, taip pat stipriname veiklą gynybos pramonėje“, – teigia Mindaugas Keizeris, „EPSO-G“ vadovas.
Pasak M. Keizerio, siekiant užtikrinti tolesnį atsinaujinančios energetikos augimą bei didinti energetinį saugumą, bendradarbiaujame su Latvijos ir Šiaurės Rytų Vokietijos partneriais plėtojant jūrinės elektros jungties projektą „Baltic Hub“. Elektros sistemų operatoriai pateikė bendrą paraišką dėl projekto įtraukimo į 2026 m. Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijos ENTSO-E dešimties metų elektros tinklų plėtros planą.
Grupės koreguotas grynasis pelnas 2025 metų sausį-birželį, lyginant su atitinkamu laikotarpiu 2024-aisiais, mažėjo 1,2 proc. ir sudarė 18,1 mln. eurų (atitinkamu laikotarpiu pernai siekė 18,3 mln. eurų). Grupės koreguota EBITDA, skaičiuojama įvertinus perdavimo ir energijos kaupimo įrenginių operatorių rezultatų korekciją dėl laikinų reguliacinių skirtumų, eliminavus turto perkainojimo rezultatus bei kitą netipinį pelną arba nuostolius, siekė 40,5 mln. eurų, kuomet 2024 metų sausį-birželį šis rodiklis buvo 38,1 mln. eurų. Koreguotos EBITDA augimas sudaro 6,4 proc.
Grupės nekoreguoti finansiniai rodikliai buvo neigiami – nekoreguotas grynasis nuostolis siekė 41,3 mln. eurų, o nekoreguota EBITDA sudarė -29,2 mln. eurų. Šiuos rezultatus daugiausia lėmė reikšmingai aukštesnės elektros perdavimo veiklos („Litgrid“) papildomų paslaugų sąnaudos, ypač dėl didesnių, nei reguliuotojo įtrauktų į tarifą, balansavimo rezervų kaštų. Laikini reguliaciniai skirtumai yra kompensuojami per sekančius reguliacinius periodus.
„EPSO-G“ grupės investicijos į infrastruktūrą, siekiant stiprinti perdavimo sistemų saugumą ir patikimumą, sudarė 83,3 mln. eurų ir buvo 11,5 proc. mažesnės nei 2024 metų pirmąjį pusmetį.
„Litgrid“ aukštos įtampos perdavimo tinklais šalies gyventojų ir verslo poreikiams per pirmąjį šių metų pusmetį perdavė 4,5 teravatvalandes (TWh) elektros energijos – 5,9 proc. mažiau palyginti su atitinkamu laikotarpiu 2024 metais. Perduotos energijos kiekis buvo mažesnis dėl augančio prie skirstymo tinklo prijungtų gaminančių vartotojų skaičiaus bei šiltesnės žiemos. Tačiau augo bendras sistemos poreikis. Per 2025 metų sausį–birželį sudarė 6,6 TWh ir buvo 1,7 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu pernai.
Sparčiai auga vietinė elektros generacija. Vien per antrąjį 2025 metų ketvirtį elektros energijos Lietuvoje pagaminta 2,7 TWh arba 50 proc. daugiau, nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Per visą pirmąjį pusmetį pagaminta 5,3 TWh elektros energijos (33 proc. daugiau nei per atitinkamą laikotarpį 2024 metais). Per pirmą pusmetį Lietuvoje pagaminta elektra užtikrino beveik 80 proc. šalies poreikio, o atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) generacija sudarė beveik 52 proc. poreikio.
Per pirmąjį 2025 metų pusmetį į Lietuvą buvo patiekta 16,5 TWh dujų, nevertinant tranzito į Karaliaučių. Tai – 23 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai į Lietuvą „Amber Grid“ buvo perduota 13,4 TWh dujų. Lietuvą ir Lenkiją jungiančiu GIPL dujotiekiu 2025 metų sausio–birželio mėnesiais į Europą buvo transportuota 1,6 TWh dujų (53 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu 2024-aisais). Latvijos, Estijos ir Suomijos poreikiams per dujotiekių jungtį tarp Lietuvos ir Latvijos buvo perduota 6 TWh dujų. Tai – dvigubai daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai dujų transportavimo į Baltijos šalis apimtys sudarė 2,9 TWh. Didesnį dujų transportavimą kitoms šalims lėmė tai, kad šiemet veikė dujų jungtis „Balticconnector“ tarp Estijos ir Suomijos, priešingai nei pernai tuo pačiu metu. Be to, šį pusmetį per Lietuvos dujų perdavimo sistemą, pasinaudojant GIPL dujotiekiu, buvo transportuota 1 TWh dujų, skirtų Ukrainos poreikiams.
2025 metų sausio–birželio mėnesiais Lietuvos dujų vartotojams „Amber Grid“ perdavė 8,7 TWh dujų arba 6 proc. mažiau, nei 2024 m. atitinkamu periodu (9,2 TWh). Dujų paklausa Lietuvoje mažėjo dėl trečdaliu sumažėjusio dujų poreikio trąšų gamyboje, tačiau sumažėjusį vartojimą trąšų gamyboje iš dalies kompensavo išaugęs dujų poreikis elektros gamyboje.
Per pirmąjį 2025 metų pusmetį prie Lietuvos elektros perdavimo ir skirstomųjų tinklų prijungta leistinoji generuoti saulės ir vėjo elektrinių galia išaugo 601 megavatu (MW) ir viršijo 4,3 gigavatus (GW). Per pirmąjį šių metų pusmetį iš biodujų gamintojų į dujų perdavimo sistemą buvo įleista 92 gigavatvalandes (GWh) biometano arba 65 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu pernai.
Energijos išteklių biržoje „Baltpool“ Lietuvos, Latvijos ir Estijos šilumos tiekimo įmonės, nepriklausomi šilumos gamintojai ir pramonės įmonės pirmąjį šių metų pusmetį įsigijo 4 TWh biokuro arba 7 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu 2024 metais. Biokuro prekybos augimą lėmė suaktyvėjimas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
„EPSO-G“ įmonių grupę sudaro valdymo įmonė „EPSO-G“ ir šešios tiesiogiai patronuojamos įmonės „Amber Grid“, „Baltpool“, „Energy cells“, „EPSO-G Invest“, „Litgrid“ ir „Tetas“. „EPSO-G“ ir Grupės įmonės taip pat turi „GET Baltic“, „Rheinmetall Defence Lietuva“, „Baltic RCC“ OÜ ir „TSO Holding“ AS akcijų. „EPSO-G“ vienintelio akcininko teises ir pareigas įgyvendina Energetikos ministerija.