Naujosios energetikos grupės „EPSO-G“ šių metų sausio–rugsėjo mėn. koreguotas EBITDA rodiklis siekė 60,1 mln. eurų, o koreguotas grynasis pelnas – 24,9 mln. eurų.
„Energetinė nepriklausomybė, patikima infrastruktūra ir atsparumas yra ilgalaikiai prioritetai, todėl kryptingai investuojame į infrastruktūrą, kuri jungia Lietuvą su kaimynėmis šalimis – Lenkija, Latvija, taip pat ir Vokietija. Kartu su regiono partneriais aktyviai vystome tiek elektros tarptautinių jungčių, tiek vandenilio tinklo projektus ir stipriname dalyvavimą gynybos pramonėje. Šie sprendimai užtikrina ne tik tvarų augimą, tačiau ir didesnį šalies atsparumą“, – teigia Mindaugas Keizeris, „EPSO-G“ vadovas.
Pasak M. Keizerio, siekiant didinti šalies gynybos pramonės pajėgumus ir prisidėti prie nacionalinio saugumo, „EPSO-G“ ir „Swedbank“ Lietuvoje pasirašė 73 mln. eurų vertės ilgalaikės paskolos sutartį. Šios lėšos bus skirtos Grupės įmonės „EPSO-G Invest“ investicijoms į artilerijos šaudmenų gamyklos projektą.
Šiemet spalio mėnesį Grupė sėkmingai užbaigė „GET Baltic“ akcijų perleidimo procesą strateginiam partneriui – tarptautinį viešą konkursą laimėjusiai įmonei „European Energy Exchange AG“. 2023 m. įvykusio sandorio metu 66 proc. bendrovės „GET Baltic“ akcijų buvo parduota už 6,5 mln. eurų, o šiemet parduoto likusio – 34 proc. – paketo vertė siekė 3,8 mln. eurų.
Grupės koreguotas EBITDA rodiklis siekė 60,1 mln. eurų, t. y. 4 proc. daugiau nei pernai (57,8 mln. eurų). Šis rodiklis skaičiuotas įvertinus perdavimo ir energijos kaupimo sistemų operatorių rezultatų korekcijas dėl laikinų reguliacinių skirtumų, eliminavus turto perkainojimo rezultatus bei netipinį pelną ar nuostolius. Nors Grupės koreguotas EBITDA rodiklis augo, Grupės koreguotas grynasis pelnas 2025 m. sausio–rugsėjo mėn., palyginti su atitinkamu 2024 m. laikotarpiu, sumažėjo 10,2 proc. ir sudarė 24,9 mln. eurų (2024 m. – 27,7 mln. eurų). Palyginamuoju laikotarpiu 2024 m. koreguotas Grupės pelnas buvo didesnis dėl geresnių finansinės veiklos rezultatų, taip pat dėl taikytos investicijų lengvatos (2025 m. ji bus pritaikyta metų pabaigoje) ir kitų veiksnių.
Nekoreguoti finansiniai rodikliai buvo neigiami – nekoreguotas grynasis nuostolis dėl laikinų reguliacinių efektų siekė 35,2 mln. eurų, o nekoreguotas EBITDA sudarė -10,1 mln. eurų. Šiuos rezultatus daugiausia lėmė reikšmingai aukštesnės elektros perdavimo veiklos („Litgrid“) papildomų paslaugų sąnaudos, ypač dėl didesnių, nei reguliuotojo įtrauktų į tarifą, balansavimo rezervų kaštų. Laikini reguliaciniai skirtumai yra kompensuojami per sekančius reguliacinius periodus.
„EPSO-G“ grupės investicijos į infrastruktūrą, skirtą perdavimo sistemų saugumui, patikimumui ir atsparumui stiprinti, sudarė 126 mln. eurų – tai 15 proc. mažiau nei per 2024 m. tris ketvirčius. Šiemet Grupės įmonė „EPSO-G Invest“ į gynybos pramonę investavo 73,1 mln. eurų – 36,5 mln. eurų per sausio–rugsėjo laikotarpį ir dar 36,6 mln. eurų lapkričio mėn. apmokėdama „Rheinmetall Defence Lietuva“ akcijų emisijos dalį.
„Litgrid“ aukštos įtampos tinklais per šių metų tris ketvirčius perdavė 6,4 TWh elektros energijos – 5,6 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Šį pokytį daugiausia lėmė spartus gaminančių vartotojų skaičiaus augimas skirstomajame tinkle ir jų didėjanti elektros gamyba pačiame skirstomajame tinkle.
Per sausio–rugsėjo mėn. Lietuvoje pagaminta 7,4 TWh elektros energijos, t. y. 32 proc. daugiau nei prieš metus. Vietinė gamyba patenkino 77 proc. šalies poreikio, o atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) dalis sudarė 52 proc. viso suvartojimo. Pasak M. Keizerio, šiemet vietinės elektros gamybos apimtys Lietuvoje augo itin sparčiai – jau dabar viršytas visas 2024 metų lygis, tiek vertinant bendrą generaciją, tiek elektros gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių.
Per Lietuvos dujų perdavimo sistemą (neįskaitant tranzito į Karaliaučių) transportuota 24 TWh dujų – tai 13 proc. daugiau nei 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu. Lietuvos vartotojams „Amber Grid“ perdavė 11 TWh dujų, arba beveik 10 proc. mažiau nei pernai (12,2 TWh). Mažesnį vartojimą lėmė sumažėjęs poreikis trąšų gamyboje.
Latvijos, Estijos ir Suomijos vartotojų poreikiams per Lietuvos–Latvijos jungtį perduota 10 TWh dujų, t. y. 37 proc. daugiau nei pernai (7,3 TWh). Per GIPL dujotiekį į Lietuvą transportuota 0,6 TWh, arba 62 proc. mažiau nei 2024 m. sausio–rugsėjo mėn. (1,5 TWh).
Šiemet iki rugsėjo pabaigos prie elektros perdavimo ir skirstomųjų tinklų prijungta 1,5 GW naujų saulės ir vėjo elektrinių, bendra įrengtoji galia pasiekė 5,3 GW (2025 m. lapkritį – 5,5 GW). Į dujų perdavimo sistemą įleista 179 GWh biometano, t. y. dvigubai daugiau nei pernai (89 GWh).
„Baltpool“ biržoje Lietuvos, Latvijos ir Estijos šilumos tiekimo bei pramonės įmonės per devynis mėnesius įsigijo 6,6 TWh biokuro, arba 10 proc. daugiau nei pernai. Biokuro prekybos augimą lėmė suaktyvėjusi paklausa tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
„EPSO-G“ įmonių grupę sudaro valdymo įmonė „EPSO-G“ ir šešios tiesiogiai patronuojamos įmonės „Amber Grid“, „Baltpool“, „Energy cells“, „EPSO-G Invest“, „Litgrid“ ir „Tetas“. „EPSO-G“ ir Grupės įmonės taip pat turi „Rheinmetall Defence Lietuva“, „Baltic RCC“ OÜ ir „TSO Holding“ AS akcijų. „EPSO-G“ vienintelio akcininko teises ir pareigas įgyvendina Energetikos ministerija.
9 mėnesių konsoliduota ir bendrovės vadovybės ataskaita