VILNIUS. Vienintelė valdymo bendrovės EPSO-G akcininkė - Energetikos ministerija - patvirtino audituotą 2020 m. konsoliduotą ir bendrovės finansinių ataskaitų rinkinį, susipažino su konsoliduotu ir bendrovės metiniu pranešimu ir patvirtino pelno paskirstymą.
Akcininkas taip pat susipažino su EPSO-G audito komiteto 2020 m. veiklos ataskaita bei atlygio ir skyrimo komiteto parengtu valdymo bendrovės ir visų grupės įmonių kolegialių valdymo organų – valdybų, atlygio ir skyrimo, audito bei inovacijų ir plėtros komitetų – savo veiklos 2020 m. įvertinimais, bei komiteto identifikuotomis svarbiausiomis darbų kryptimis 2021 metais toliau tobulinant kolegialių organų veiklą.
Audituotais duomenimis, valstybės valdomos EPSO-G energijos perdavimo ir mainų įmonių grupės pajamos, palyginti su 2019 m., padidėjo 7,8 proc. iki 270,5 mln. eurų. Pozityviai pajamų dinamikai didžiausios įtakos turėjo dėl palankių dujų kainų ir pernai pradėjusios veikti jungties tarp Estijos ir Suomijos reikšmingai išaugusi dujų perdavimo paslaugų apimtis Latvijos kryptimi, o taip pat padidėjęs dujų vartojimas šalies energetikos sektoriuje. Tai atsvėrė dėl šiltesnių orų mažesnes pajamas metų pradžioje ir dėl lėtesnės šalies ūkio raidos pernai kiek sumažėjusią elektros perdavimo paslaugų apimtį.
EPSO-G grupės veiklos pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos (angl. EBITDA) per šį laikotarpį išaugo nuo 47,8 mln. eurų iki 74,6 mln. eurų. Grynasis pelnas siekė 40,1 mln. eurų, palyginti su 11,4 mln. eurų 2019 metais. Energijos perdavimo veikla yra reguliuojama, todėl uždirbtas pelno perviršis yra grąžinamas šalies vartotojams. Dalis perviršio yra grąžinama sumažinus taikomą elektros perdavimo tarifą šiais metais.
Pasak, EPSO-G generalinio direktoriaus Rolando Zuko, efektyviai prisitaikius prie pernai dėl COVID 19 pandemijos reikšmingai pasikeitusios veiklos aplinkos, 2020 m. visos grupės įmonės dirbo pelningai, o finansinis rezultatas buvo geriausias nuo EPSO-G grupės veiklos pradžios. Tai suteikia tvirtą pamatą proaktyviam šalies energetinei nepriklausomybei ir integracijai su Europa svarbių projektų įgyvendinimui.
„Vieni svarbiausių šiemet laukiančių darbų yra elektros jungties „LitPol Link“ pajėgumų išplėtimas, pasirengimas dirbti sinchroniniu režimu su Lenkijos energetine sistema, tuo pat metu kryptingai veikiant, kad nesaugioje Baltarusijos atominėje gaminama elektra nepatektų į Lietuvos rinką. Nuolatinis dėmesys bus skiriamas jūrinės jungties „Harmony Link“ statybai bei patikimam sistemos darbui būtinų energijos kaupiklių projekto įgyvendinimui. Šiemet užbaigus statyti ir jau kitąmet GIPL jungtį su Lenkija atvėrus rinkai, Lietuva taps svarbiausiu Baltijos šalių ir Suomijos dujų tranzito bei prekybos centru, visų pirma kuriančiu ekonominę vertę mūsų šalies vartotojams ir verslui. Todėl jau šiandien plėtojame dialogą su būsimais jungties naudotojais ir planuojame informaciją rinkai pateikti apie pirmųjų GIPL pajėgumų užsakymą šių metų viduryje,“ - sako EPSO-G generalinis direktorius Rolandas Zukas.
Pajamos ir sąnaudos
Audituotos EPSO-G grupės pajamos už elektros energijos perdavimą, palyginti su 2019 metais, padidėjo 20 proc. iki 83,4 mln. eurų. Tai sudarė 30,4 proc. visų pajamų. Didžiausią įtaką šių pajamų augimui turėjo didesnė vidutinė faktinė elektros perdavimo kaina. Pajamos už sistemines paslaugas 2020 m. padidėjo 23 proc. iki 86,7 mln. eurų. Bendrai elektros perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos sudarė 206,4 mln. eurų arba 75,5 proc. visų EPSO-G grupės pajamų.
Pajamos už gamtinių dujų transportavimo ir kitas susijusias paslaugas siekė 49,0 mln. eurų ir sudarė 19 proc. EPSO-G grupės konsoliduotų pajamų. Nors nuo 2020 m. pradžios dujų perdavimo paslaugos buvo teikiamos 16 proc. mažesniu tarifu, dėl išaugusios dujų perdavimo apimties Latvijos kryptimi ir didesnės dujų paklausos Lietuvoje, gamtinių dujų perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos, palyginti su 2019 m., buvo tik 5 proc. mažesnės.
Audituotos EPSO-G grupės veiklos sąnaudos 2020 m. sudarė 230,1 mln. Eur. Palyginti su 2019 m. jos buvo 5,1 mln. Eur mažesnės. Didžiausią veiklos sąnaudų dalį sudarė energetinių išteklių ir susijusių paslaugų pirkimas.
Finansiniai rodikliai ir dividendai
EPSO-G grupės EBITDA marža per šį laikotarpį siekė 27,6 proc. (2019 m. – 18,9 proc. proc.). Nuosavybės grąža (angl. ROE) viršijo LR vyriausybės tikslinį rodiklį ir 2020 m. siekė 18,8 procento.
Remdamasis LR Vyriausybės nutarimu, akcininkas pritarė sprendimui, kad EPSO-G tiesiogiai į valstybės biudžetą mokės 777 tūkst. eurų dividendų (už 2019 m. mokėjo 773 tūkst. eurų) užtikrinant tvarią grupės finansinę būklę įgyvendinant svarbius sinchronizacijos ir regiono energetikos rinkų integracijos darbus ir tuo pat metu vykdant finansinius įsipareigojimus valstybės kontroliuojamai įmonei AB „Ignitis grupė“ už „Litgrid“ akcijas.
Numatyta, kad gegužės mėnesį dalis EPSO-G grupės 2020 m. uždirbto pelno (14,5 mln. eurų) bus skirta toliau mažinti šį finansinį įpareigojimą. 2020 m. EPSO-G skola bendrovei AB „Ignitis grupė“ už patronuojamos bendrovės „Litgrid“ akcijas buvo sumažinta 8 mln. eurų iki 148,6 mln. eurų.
Valdysena
Daug dėmesio skiriant veiklos skaidrumui bei atskaitingumui, 2020 m. EPSO-G įmonių grupė buvo įvertinta už pažangiausią dukterinių įmonių valdyseną. Bendroji valdysenos kokybė pelnė „A+“ įvertinimą.
Tai parodė VšĮ Valdymo koordinavimo centras (VKC) paskelbtas „VVĮ gerosios valdysenos indeksas 2019/20 metai“. VKC gerojo valdymo indeksas yra plačiausiai visų VVĮ valdymo kokybę įvertinantis įrankis. Indeksą sudaro trys pagrindinės vertinimo dimensijos: skaidrumas, kolegialūs organai bei strateginis planavimas ir įgyvendinimas.
Kviečiame susipažinti su EPSO-G 2020 m. konsoliduota ir bendrovės veiklos ataskaita
