VILNIUS. Liepos 31 d. Vienintelis EPSO-G grupės akcininkas Energetikos ministerija viešam derinimui pateikė Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais veiksmų ir priemonių planą (toliau – Planas).
Planas, kuris parengtas įgyvendinant birželį Seimo priimtą sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais įstatymą, numato konkrečius veiksmus ir priemones, kurių pagrindu bus įgyvendintas sinchronizacijos projektas.
„Kryptingai ir operatyviai dirbame įgyvendindami strateginį valstybės tikslą. Šis planas užtikrins, kad visi darbai būtų sklandžiai, atsakingai bei laiku atlikti ir Lietuvos elektros energetikos sistema būtų parengta darbui sinchroniniu režimu su kontinentinės Europos elektros tinklais 2025 m. Tuo pat metu nuolatinė šio plano įgyvendinimo stebėsena ir kontrolė užtikrins galimybę operatyviai spręsti bet kokius šio plano įgyvendinimo iššūkius“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Viena svarbiausių ministerijos parengto Plano dalių – elektros perdavimo tinklų infrastruktūros parengimas. Joje numatyti stambiausi infrastruktūros objektai ir konkrečios jų įgyvendinimo datos: „LitPol Link“ jungties išplėtimas, naujo jūrinio kabelio su Lenkija „Harmony Link“ statyba, Šiaurės rytų Lietuvos elektros perdavimo tinklo optimizavimas ir kiti su elektros perdavimo tinklų infrastruktūros stiprinimu susiję darbai.
Plane taip pat numatytos priemonės, kurios leis įgyvendinti sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais sąlygas, išduotas gegužės pabaigoje Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijos (ENTSO-E).
Vienas esminių darbų – sinchroninių kompensatorių perdavimo tinkluose įrengimas, kuris bus vykdomas dviem etapais. Pirmasis etapas bus užbaigtas iki 2022 m. pabaigos, o antrasis – iki 2024 m. pabaigos. Tai pat 2023-2024 m. Lietuvoje turės būti įdiegti elektros energetikos sistemos dažnio stabilumo vertinimo bei automatiniai generacijos valdymo įrankiai.
Ne mažiau svarbios ir Lietuvos elektros energetikos sistemos stabilumo, patikimumo bei reikalingų elektros energijos gamybos šaltinių valdymo priemonės, įskaitant priemones, reikalingas elektros energetikos sistemai dirbti izoliuotai.
Iki 2021 m. pabaigos turės būti susitarta su Lenkijos ir Švedijos perdavimo tinklų operatoriais dėl bendradarbiavimo izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo atveju. Tiek užtikrinant izoliuotą sistemos bandymą iki sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklais, tiek ir kartu sudarant galimybes dirbti izoliuotai, esant nenumatytam poreikiui.
Plane numatoma, kad iki pat sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais kasmet turės būti nustatomas elektros energijos gamintojų teikiamų sisteminių paslaugų prieinamumas ir užtikrinamas jų patikimumas.
Dar vienas svarbus darbas užtikrinant reikiamas sistemines paslaugas po 2025 m. – techninių reikalavimų joms įvertinimas ir parengimas iki 2022 m. Šių paslaugų poreikis numatomas po 2025 m., kai Lietuvos elektros energetikos sistema jau dirbs sinchroniniu režimu su kontinentinės Europos elektros tinklais.
Bendradarbiaujant su Latvija ir Estija iki 2024 m. pabaigos turės būti sukurtas Baltijos šalių elektros energetikos sistemų valdymo blokas.
Sklandžiam desinchronizacijos nuo IPS/UPS sistemos procesui užtikrinti turės būti parengtos desinchronizacijos teisinės ir techninės sąlygos.
Sinchronizacijos projektą ir šiame plane numatytas priemones teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis įgyvendins elektros energijos perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“. Šio plano įgyvendinimą koordinuos Energetikos ministerija. Planas bus įgyvendinamas, bendradarbiaujant su Baltijos šalimis, Lenkija, Šiaurės Europos šalimis ir Europos Komisija.
Baltijos šalių elektros energetikos sistemos sinchronizacija yra strateginis energetinio saugumo projektas, kurį įgyvendinus bus atsijungta nuo Rusijos kontroliuojamos sistemos IPS/UPS ir Lietuva savarankiškai valdys elektros energetikos sistemą.
