VILNIUS. Energetikos ministerija ir 19 organizacijų, tarp jų Ekonomikos ir inovacijų bei Susisiekimo ministerijos, verslo asociacijos bei didžiosios energetikos įmonės, taip pat ir EPSO-G bei „Amber Grid“, pasirašė susitarimą dėl vandenilio platformos Lietuvoje įkūrimo. Susitarimą pasirašiusios šalys sutarė bendradarbiauti kuriant ir plėtojant vandenilio technologijas, kurios taps ypač svarbios siekiant nacionalinių ir europinių energetikos ir klimato tikslų.
„Vandenilio technologijos yra vertinamos kaip tos, kurios iš esmės transformuos mūsų energetiką ir padės žalinti pramonę ir transportą. Siekiant išnaudoti vandenilio galimybes Lietuvoje būtina sutelkti tiek investicinę ir teisinę aplinką, tiek rinkos galimybes, tiek mokslinį potencialą. Tam pirmiausia ir pasitelksime Lietuvos vandenilio platformą, kuri apjungia ministerijas, stipriausias verslo asociacijas ir energetikos rinkos lyderius. Mūsų tikslas - įgyvendinti inovatyvius projektus, konsoliduojant mūsų pajėgumus parengti ilgalaikę vandenilio strategiją ir taip pasiekti šių technologijų proveržį Lietuvoje“, – sako laikinai einantis pareigas energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
EPSO-G grupės vaidmuo
Pasak EPSO-G generalinio direktoriaus Rolando Zuko, EPSO-G grupėje atlikta šalies energetikos raidos scenarijų studija rodo, kad siekiant Nacionalinėje energetikos strategijoje numatytų tikslų ir užtikrinant stabilų elektros sistemos veikimą bei patrauklias energijos kainas gamintojams ir vartotojams, vandenilio reikšmė ateinančiais dešimtmečiais taps itin svarbi.
„Šiuo susitarimu dedami tvirti pamatai vandenilio energetikos plėtrai Lietuvoje. Mes jaučiame pareigą proaktyviai prisidėti prie platformos veiklos, nes matome, kad vandenilio energetika sukurs reikšmingas sinergijas elektros ir dujų sektoriuose. Dėl to mūsų grupės įmonės ketina investuoti į vandenilio technologijų pritaikymo tyrimus, vykdyti pilotinius projektus,“ – sako EPSO-G vadovas.
Vandenilis sprendžia žaliosios energijos saugojimo problemą. Augant elektros gamybai iš atsinaujinančių energijos išteklių ir kaupiantis perteklinei energijai tinkle bei esant sezoniniams vartojimo svyravimams, būtina užtikrinti stabilią ir subalansuotą energetikos sistemą. Perteklinę energiją pavertus žaliuoju vandeniliu ir patiekus į dujų sistemą, energiją galima saugoti dujinėje formoje ir, prireikus, iš jos pagaminti elektros ar šiluminę energiją.
„Vienas iš pagrindinių žaliojo vandenilio transportavimo būdų bus dujų tinklas, todėl jau dabar įsitraukiame į tyrimų, standartų kūrimo ir kitas veiklas. Prie naujų poreikių pritaikyta Lietuvos dujų sistema galės būti naudojama transportuoti ir vandenilį, ir biometaną. Tikime, kad ateityje Lietuva bus vertinama ne tik kaip tranzitinė ar energiją importuojanti šalis, bet ir kaip žaliųjų dujų eksportuotoja“, – sako „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.
Nuo 2020 m. rudens EPSO-G grupei priklausanti „Amber Grid“ bendrovė jau dalyvauja Europos švaraus vandenilio aljanse. Šiuo metu vykdomi tęstiniai Power-to-Gas technologijos, skirtos išgauti vandenilį ir perduoti jį į dujų tinklą, pritaikymo tyrimai
Pirminiai rezultatai rodo didelį potencialą išnaudoti jau sukurtą dujų infrastruktūrą, siekiant perduoti vandenilį ar sintetines dujas, integruoti ir subalansuoti didelius atsinaujinančios energijos kiekius. Šiais metais taip pat pradėtas bendradarbiavimas su kitų Baltijos šalių ir Suomijos perdavimo sistemų operatoriais: planuojami bendri tyrimai dėl dujų kokybės ir techninio sistemų pritaikymo vandenilio mišiniui ir bus kartu derinamos vandeniliui pritaikytų standartų kūrimo iniciatyvos.
Apie susitarimą:
Susitarimą pasirašė ir Lietuvos vandenilio platformos nariais tapo Energetikos ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir Susisiekimo ministerija, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), energetikos įmonės - „EPSO-G“, „Ignitis grupė”, „Klaipėdos nafta“, „Amber Grid“, „ORLEN Lietuva“, „Achema“, „SG dujos“, „Contrarian Ventures I“, asociacijos - Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos chemijos pramonės įmonių asociacija, Vandenilio energetikos asociacija, Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „LINAVA“, Lietuvos darbdavių konfederacija taip pat Išmaniosios Energetikos skaitmeninių inovacijų centras, Lietuvos energetikos institutas, Lietuvos jūrinis klasteris.
ES Vandenilio strategijoje numatyta integruoti vandenilį dekarbonizuojant pramonės, transporto, energijos gamybos ir pastatų sektorius. 2020 - 2024 m. Europos Komisija rems bent 6 GW galios elektrolizerių vandeniliui iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminti įrengimą ES ir iki 1 mln. tonų vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių.pagaminimą.
Pagal ES strategiją, 2025–2030 m. vandenilis turi tapti neatsiejama ES integruotos energetikos sistemos dalimi – turi būti įrengta iki 40 GW atsinaujinančių vandenilio elektrolizatorių ir pagaminama iki 10 mln. tonų švaraus vandenilio. Iki 2050 m. vandenilio technologijos turi tapti plačiai naudojamos pramonėje ir transporte.
