- Nežiūrint šiltesnių nei įprasta orų įtakos energijos perdavimo paslaugų paklausai, pajamos augo, veiklos sąnaudos buvo mažesnės
- Strateginių sinchronizacijos ir dujų rinkų integracijos projektai iš planų virto konkrečiais darbais
- Asinchroninės elektros perdavimo jungtys veikė be trikdžių
- Dujų transportavimo srautai Latvijos kryptimi – rekordiniai
- Pripažinti lyderiu tarp valstybės valdomų įmonių pagal skaidrumą ir atskaitingumą.
VILNIUS. Neaudituotais duomenimis, valstybės valdoma EPSO-G energijos perdavimo ir mainų įmonių grupė 2019 m. uždirbo 251 mln. eurų pajamų. Tai 2,1 proc. daugiau, palyginti su 248,2 mln. eurų 2018 metais.
EPSO-G įmonių grupės grynasis pelnas 2019 m. buvo 11,1 mln. Eur. Dėl pasikeitusios reguliacinės aplinkos apskaitytų patronuojamų bendrovių ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo sąnaudų, 2018 m. grupės konsoliduotas grynasis nuostolis siekė 47,4 mln. eurų.
Pasak EPSO-G generalinio direktoriaus Rolando Zuko, pajamų augimui teigiamos įtakos turėjo dėl augusios šalies ekonomikos toliau didėjusi elektros energijos perdavimo paklausa pramonės sektoriuje. Reikšmingi oro temperatūros nuokrypiai nuo standartinės klimato normos mažino elektros energijos paklausą paslaugų sektoriuje ir namų ūkiuose.
„Šiltesnių nei įprasta orų įtaką energijos perdavimo paslaugų paklausai, o tuo pačiu ir EPSO-G grupės įmonių pajamoms, amortizavo padidėjusi gamtinių dujų transportavimo paslaugų apimtis Lietuvoje bei, dėl itin palankių dujų kainų, rekordinis dujų tranzitas Latvijos kryptimi. Tai akivaizdžiai parodė savalaikių ir į ateitį orientuotų investicijų naudą Lietuvos ir viso regiono rinkos dalyviams.
Vartotojams itin palankios kainos formavosi ne tik dujų, bet ir biokuro rinkoje. Prekyba de facto regioninėje GET Baltic dujų biržoje buvo daugiau nei dvigubai aktyvesnė. Startas Suomijos rinkoje viršija mūsų lūkesčius, todėl planuojame, kad jau veikianti dujotiekio jungtis tarp Estijos ir Suomijos, leis šiemet padidinti biržos prekybos apyvartą daugiau nei ketvirtadaliu.
Strateginių sinchronizacijos ir dujų rinkų integracijos projektai iš planų virto konkrečiais darbais. Turime galiojančią prisijungimo sutartį, kad atlikę ENTSO-E techninių priemonių kataloge nurodytus šalies energetikos tinklo atnaujinimo ir sustiprinimo darbus su Europa pradėtume dirbti vienu dažniu 2025 metais ir kryptingai dirbame pagal patvirtintas gaires.
Iki 2020-ųjų pabaigos planuojame nutiesti du trečdalius jungties su Lenkija vamzdyno Lietuvoje, t. y. 100 kilometrų iš 165 km. nuo Jauniūnų iki Alytaus ir jau pradėjome pasirengimą šiemet vykdyti sudėtingus horizontalius kryptinius gręžimus po didžiausiomis Lietuvos upėmis Nerimi ir Nemunu. Laiku įgyvendinami projektą itin daug dėmesio skiriame planavimui, saugai, projekto valdymo kokybei ir atskaitomybei už jau atliktus darbus,“ – grupės veiklą komentavo EPSO-G vadovas.
Paslaugos ir patikimumas
Aukštos įtampos perdavimo tinklais šalies gyventojų ir verslo poreikiams per 2019 m. perduota 10 277 mln. kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos. Tai 2,0 proc. mažiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Skirstomųjų tinklų operatoriaus (AB „Energijos skirstymo operatorius“) vartotojams perduota 9 351 GWh elektros energijos, t. y. 0,7 proc. mažiau. Kitiems tiesiogiai prie perdavimo tinklo prijungtiems vartotojams pateikta 926 GWh elektros energijos arba 14,0 proc. mažiau.
Per 2019 m. Lietuvos vartotojams buvo transportuota 23 530 GWh gamtinių dujų. Tai 5,4 proc. daugiau, palyginti su 22 320 GWh tuo pačiu laikotarpiu 2018 m. Labiausiai tai lėmė stabili paklausa ir vartojimas trąšų sektoriuje.
Į Latvijos Respubliką per Kiemėnų DAS sistemą buvo perduota 5 990 GWh gamtinių dujų (2018 m.– 2 308 GWh).Į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį per ataskaitinį laikotarpį transportuota 26 002 GWh gamtinių dujų (2018 m. – 27 832 GWh).
Itin patikimai dirbo asinchroninės jungtys, kurios atveria galimybę importuoti pigesnę elektros energiją iš Šiaurės šalių. Po 2018 m. atlikto garantinio remonto, 2019 metais „NordBalt“ jungties su Švedija prieinamumas rinkai siekė beveik 100 proc. (97 proc. 2018 m.). Jungtis su Lenkija „LitPol Link“ taip pat veikė beveik be trikdžių (prieinamumas rinkai – 98 proc.).
2019 m. GET Baltic gamtinių dujų biržos prekybos apimtis sudarė 2 858 GWh. Palyginti su 2018 metais, prekybos apimtis padidėjo daugiau nei dvigubai. Didžiausios įtakos išaugusioms prekybos apimtims turėjo Lietuvos teisės aktų pakeitimai, kuriems įsigaliojus 2019 m. sausio 1 d., reguliuojami energijos gamintojai Lietuvoje tapo laisvais gamtinių dujų rinkos dalyviais bei aktyviais gamtinių dujų biržos dalyviais
2019 m. „Baltpool“ energijos išteklių biržoje centralizuotos šilumos tiekimo įmonės, nepriklausomi šilumos gamintojai ir pramonės įmonės įsigijo 432 tūkst. tne biokuro. Tai 0,4 proc. daugiau, palyginti su 2018 metais.
Pajamos ir sąnaudos
2019 m. EPSO-G grupės pajamos už elektros energijos perdavimą, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 4,2 proc. iki 69,3 mln. eurų ir sudarė 27,6 proc. visų grupės pajamų. Pajamos augo dėl 6 proc. didesnės vidutinės faktinės elektros perdavimo kainos.
Pajamos už gamtinių dujų transportavimo paslaugas per 2019 m. sudarė 45,5 mln. Eur arba 18,1 proc. visų EPSO-G grupės pajamų. Labiausiai pajamos didėjo dėl išaugusio suteiktų paslaugų kiekio Lietuvoje ir daugiau nei dvigubai padidėjusio perdavimo Latvijos ir Estijos kryptimi.
EPSO-G grupės veiklos sąnaudos 2019 m. sudarė 235,7 mln. Eur. Nevertinant padidėjusių išlaidų už energetinius išteklius, sumažėjusių nusidėvėjimo kaštų ir turto vertės sumažėjimo bei nurašymo sąnaudų, bendras sąnaudų lygis, palyginti su 2018 metais, sumažėjo 3,9 mln. Eur.
Veiklos pelnas
Grupės veiklos pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos (angl. EBITDA) 2019 m. siekė 46,7 mln. Eur. Palyginti su 2018 m., EBITDA sumažėjo 15,5 procento. EBITDA marža 2019 m. siekė 18,6 proc. (2018 m.– 22,5 proc.).
Tam didžiausios įtakos turėjo 2019 m. grąžintas praėjusių laikotarpių elektros energijos perdavimo veiklos pelnas, viršijantis VERT nustatytą dydį, sisteminių paslaugų pajamų ir sąnaudų balansas bei mažesnės pajamos iš naujų gamintojų prijungimo ir vartotojų įrenginių pakeitimo.
Valdysena ir atskaitingumas
Daug dėmesio skiriant gerajai valdysenos praktikai, veiklos skaidrumui ir atskaitingumui, energijos perdavimo ir mainų įmonių grupė EPSO-G pripažinta lyderiu skaidrumo kategorijoje „A+“, o valdysenos kokybė pelnė „A“ įvertinimą. Tai parodė 2018/2019 m. valstybės valdomų įmonių (VVĮ) valdysenos rodiklis, kurį skaičiuoja Valdymo koordinavimo centro Stebėsenos ir programų agentūra (SIPA).
SIPA gerojo valdymo indeksas yra plačiausiai VVĮ valdymo kokybę įvertinantis įrankis. Jį sudaro trys pagrindinės vertinimo dimensijos: skaidrumas, kolegialūs organai bei strateginis planavimas ir įgyvendinimas.
Pagal skaidrumo dimensiją EPSO-G pelnė aukščiausią „A+“ įvertinimą, identifikuojant tobulintinas sritis taikant darnumo praktiką ateityje.
Aukščiausias galimas įvertinimas „A+“ taip pat buvo skirtas už kolegialių organų darbą, jų narių atrankos procesą, kompetenciją ir įsitraukimą.
Strateginis planavimas, įgyvendinimas ir priežiūra įvertintas aukščiausiais balais A+, tačiau bendram trečiosios dimensijos vertinimui „A-“ įtakos turėjo dėl reguliatoriaus sprendimų apskaitytas turto vertės sumažėjimas bei dėl finansinio įpareigojimo mokėti „Ignitis“ už „Litgrid“ akcijas, aukštas EPSO-G skolintų lėšų lygis.
