79 proc. apklaustųjų sutinka su teiginiu, kad Lietuvai reikėjo fizinio barjero, pastatyto prie šalies sienos su Baltarusija, rodo reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa. Respondentai dažniausiai nurodė, kad fizinis barjeras ir efektyvūs Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnų veiksmai (po 62 proc.) šiuo metu labiausiai atbaido migrantus nuo bandymų neteisėtai kirsti Lietuvos sieną iš Baltarusijos.
„Fizinis barjeras pasienyje su Baltarusija turi neabejotiną reikšmę Lietuvos sienos saugumui, Darbus jautriausiuose ir didžiausio migrantų antplūdžio sulaukusiuose pasienio ruožuose reikėjo atlikti kuo skubiau, gauti reikiamų medžiagų statyboms nebuvo paprasta tiek dėl skubos, tiek dėl pasaulinės COVID-19 pandemijos sukeltų ir projekto vykdymo metu dar neišspręstų medžiagų ir gaminių tiekimo problemų. Pasienio ruožo ilgis ir gamtinės sąlygos taip pat kėlė nemažai iššūkių, bet projektas buvo baigtas laiku ir neviršijant numatyto biudžeto. VSAT pateikiamas bandančių nelegaliai kirsti sieną migrantų skaičius po fizinio barjero įrengimo sumažėjo, toks ir buvo šio projekto tikslas“, – sako Tomas Varneckas, „EPSO-G“ grupės infrastruktūros ir projektų valdymo vadovas.
Praėjusiais metais migrantų neteisėtai bandančių kirsti Lietuvos–Baltarusijos sieną skaičius reikšmingai sumažėjo. 2023 metais VSAT pareigūnai neleido neteisėtai į Lietuvą iš Baltarusijos patekti 2 643 asmenims, kuomet 2022 metais šis skaičius siekė – 11 211.
Fizinio barjero projekto vykdytojos „EPSO-G“ inicijuotas „Spinter tyrimai“ reprezentatyvus visuomenės nuomonės tyrimas apie hibridinio karo grėsmes atskleidė, kad 75 proc. apklaustųjų įvardijo, jog migrantų antplūdis iš Baltarusijos buvo hibridinio karo ataka prieš Lietuvą. Respondentai kartu pabrėžė, kad prasidėjus krizei, labiausiai prie saugumo prisidėjo 4 m aukščio fizinio barjero įrengimas prie sienos su Baltarusija. Šią priemonę kartu su efektyviais VSAT pareigūnų veiksmais gyventojai laiko pagrindinėmis užkardymo priemonėmis prieš migrantų bandymus prasiveržti ir šiuo metu.
Fizinis barjeras buvo statomas išskirtine skubos tvarka, remiantis atliktos apklausos duomenimis, 80 proc. gyventojų pritaria, kad tai buvo teisingas sprendimas, o per 55 proc. apklaustųjų sutinka, kad statybos vyko sklandžiai. Ir net 60 proc. apklaustųjų teigia, kad fizinio barjero prie sienos su Baltarusija įrengimas šiandien leidžia jaustis saugiau.
Fizinio barjero statyba palei Lietuvos ir Baltarusijos sieną truko apie metus. Projektas prasidėjo 2021 m. spalį ir tęsėsi iki 2022 m. rugsėjo. Visas fizinio barjero įrengimas vyko dviem etapais: pirmojo metu buvo nutiestas maždaug 100 km užtvaras o antruoju – dar maždaug 400 km. Fizinį barjerą sudaro speciali įrengtas koncertinos prizmės ir 4 m aukščio tvoros segmentų su koncertina viršuje.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter“ reprezentatyvią visuomenės apklausą atliko 2024 m. sausio 19–26 dienomis. Jos metu apklausti 1008 šalies gyventojai. Maksimali apklausos paklaida siekia 3,1 proc.