Energetikos vizija iki 2050 metų: Lietuva – naujos kartos pramonės plėtros centras ir klimatui neutrali valstybė


2023-11-24
  • Mindaugas Keizeris.jpg

Energetikos vizijoje iki 2050 metų pateikti scenarijai, kurie atveria galimybes Lietuvai tapti naujos kartos pramonės plėtros centru ir klimatui neutralia valstybe. Lietuva nuo iškastinio kuro pereitų prie elektros iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI), elektrą pasigamintų šalies poreikiams, vandenilio gamybai, o eksportuotų ne tik energiją, tačiau ir aukštesnės vertės tvarius produktus.

Energetikos transformacijos kryptis parengė energijos perdavimo ir mainų įmonių grupė „EPSO-G“ kartu su tarptautinės  konsultacijų įmonės DNV ekspertais. Taip pat buvo bendradarbiaujama su Lietuvos pramonės, energetikos įmonėmis ir ekspertais. 

„Pokyčiai, kurie keičia ir energetikos sektorių, vyksta pasauliniu mastu. Vizijoje, kuri, tikimės, taps atskaitos tašku ir atnaujinant Lietuvos energetinės nepriklausomybės strategiją, sudėlioti galimi raidos scenarijai atveriantys šaliai galimybes tapti žaliųjų technologijų plėtros centru. Vadovaujantis minėtais scenarijais būtų įgyvendinami energetikos projektai, vystomos strateginės partnerystės kuriančios pagrindą skirtingų sektorių integracijai“, – sako Mindaugas Keizeris, „EPSO-G“ vadovas.

Pasak M. Keizerio, siekiant transformuoti energetikos sistemą ir užtikrinti konkurencingas bei stabilias energijos kainas vartotojams, būtina susitelkti į ne tik į atsinaujinančios energetikos plėtrą ar perdavimo tinklų ir jungčių patikimumą bei vystymą, tačiau ir sudaryti palankias sąlygas pramonės, šilumos ir transporto dekarbonizacijai ir atsirandančių lankstumo priemonių integracijai į vieningą sistemą. 

Lietuva jau yra pažengusi į tvarios energetikos ateitį – sausumoje vystomi saulės ir vėjo elektrinių parkai, ruošiamasi jūrinio vėjo parkų plėtrai Baltijos jūroje, planuojami žaliojo vandenilio ir kiti strateginiai energetikos projektai. Lietuva iki 2030 metų turėtų ne tik pasigaminti elektros energijos vidaus poreikiams, bet ir sudaryti sąlygas vandenilio pramonės kūrimuisi bei likutinės energijos eksportui.

Šių metų trečiąjį ketvirtį 50 proc. Lietuvoje suvartotos elektros energijos buvo pagaminta šalies viduje, tačiau dėl sparčiai didėsiančio suvartojamos elektros energijos poreikio svarbu ir toliau didinti vietinės elektros energijos gamybos apimtis. Šiuo metu Lietuvoje per metus suvartojama apie 11 teravatvalandžių (TWh) elektros energijos, o 2050 m. šis poreikis gali siekti net 74 TWh per metus. Viena iš svarbių priežasčių elektros energijos poreikio augimui – kitų (iškastinių) kuro bei žaliavų rūšių pakeitimas netaršia energija, taip pat vandenilio gamybos elektrolizės būdu (angl. power-to-gas) plėtra bei pramonės ir transporto sektorių dekarbonizacija prioritetą teikiant elektrifikacijai.  

Šiuo metu, Lietuva yra priklausoma nuo gamtinių dujų, naftos ir elektros energijos importo, tačiau iki 2050 m. situacija pasikeis iš esmės, palaipsniui atsisakant iškastinio kuro ir jį pakeičiant elektra iš atsinaujinančių energijos šaltinių, biodujomis ir vandeniliu. Didžioji dalis elektros energijos 2050 m. bus tiekiama iš sausumoje ir jūroje esančių vėjo jėgainių, saulės elektrinių, taip pat kitų lanksčių energijos generacijos įrenginių. 

Elektros energijos gamybos pikai paskatins pigaus žaliojo vandenilio ir sintetinių degalų gamybą elektrolizės būdu. Iki 2030 m. Lietuvoje planuojama pastatyti 1,3 GW galios vandenilio gamybos iš elektros įrenginių, o iki 2050 m. bendras vandenilio gamybos pajėgumų kiekis sieks 8,5 GW. Anot vizijos autorių, tarpusavyje suderintos ekosistemos sukūrimas bus itin svarbus siekiant užtikrinti energetikos sistemos saugumą ir adekvatumą. Todėl tikslinga vykdyti veiksmus keliomis kryptimis apimant tęstinę AEI plėtrą, pramonės, vartojimo persiorientavimą į nulinės emisijos produktus, vandenilio transportavimą bei saugojimą, lankstumo paslaugų plėtrą, jungčių pakankamumą sistemos poreikiams bei energijos eksportui. Skandinavijos ir Baltijos šalys turi didelį potencialą tapti žalios energijos eksportuotojomis į Centrinę Europą.

„EPSO-G“ įmonių grupę sudaro valdymo įmonė „EPSO-G“ ir penkios tiesiogiai patronuojamos įmonės „Amber Grid“, „Baltpool“, „Energy cells“, „Litgrid“ ir „Tetas“. „EPSO-G“ vienintelio akcininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.

Lietuvos energetikos vizija iki 2050 metų
 

Paskutinė atnaujinimo data: 2023-11-24