Naujosios energetikos grupė „EPSO-G“ per pirmąjį 2026 m. ketvirtį fiksavo elektros ir dujų perdavimo bei vartojimo augimą, didėjo prekybos biokuru apimtys. Per pirmąjį šių metų ketvirtį koreguotas grynasis pelnas sudarė 8,2 mln. eurų, o koreguotas EBITDA pasiekė 22 mln. eurų.
„Per pirmuosius tris šių metų mėnesius Lietuvoje ne kartą fiksavome šalčių sąlygotus elektros ir dujų vartojimo bei perdavimo rekordus, išlaikėme stabilų atsinaujinančios energetikos augimo tempą. Sparčiai daugėja prie tinklo prijungiamų komercinių energijos kaupimo įrenginių, o tai daro teigiamą poveikį balansavimo paslaugų rinkai, stiprina sistemos stabilumą ir mažina kainų svyravimus. Balandį pirmą kartą šalies istorijoje visą savaitę Lietuvos elektros poreikį visiškai užtikrino atsinaujinantys energijos ištekliai. Nuo metų pradžios jau turėjome 37 dienas, kai šalies elektros poreikis buvo visiškai padengtas vietine gamyba. Elektros energijos importas sudaro apie ketvirtadalį sistemos poreikio. Tai aiškiai rodo, kad nuosekliai judame link visiškos energetinės nepriklausomybės“, – sako Mindaugas Keizeris, „EPSO-G“ grupės vadovas.
Augo vietinė elektros gamyba
Per pirmąjį 2026 m. ketvirtį prie Lietuvos elektros perdavimo ir skirstomųjų tinklų prijungta įrengtoji saulės ir vėjo elektrinių ir kitų atsinaujinančių energijos išteklių galia pasiekė 6,2 GW (2025 m. atitinkamu laikotarpiu siekė 4,3 GW).
Lietuvoje per pirmuosius tris šių metų mėnesius pagamintos 2,78 teravatvalandės (TWh) elektros energijos, 10 proc. daugiau, nei tuo pačiu metu pernai, kai gamyba siekė 2,54 TWh. Elektros gamyba Lietuvoje buvo 10 proc. didesnė, nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, o didžiausią jos dalį sudarė 28 proc. augusi vėjo energijos gamyba. Elektros gamyba šalyje užtikrino 68 proc. Lietuvos elektros energijos poreikio, o 69 proc. elektros gamybos sudarė atsinaujinančių išteklių energija.
Per pirmąjį 2026 m. ketvirtį į sistemą taip pat buvo įleistos 107 gigavatvalandės (GWh) biometano – 2,8 karto daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu (38 GWh).
Finansiniai rezultatai
Pirmąjį šių metų ketvirtį „EPSO-G“ grupės koreguoto grynojo pelno rodiklis siekė 8,2 mln. eurų, palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai sumažėjo beveik dešimtadaliu (9,1 mln. eurų).
Grupės koreguotas pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA), skaičiuojamas įvertinus perdavimo operatorių rezultatų korekciją dėl laikinų reguliacinių skirtumų, eliminavus turto perkainojimo rezultatus bei kitą netipinį pelną arba nuostolius, siekė 22 mln. eurų ir per metus išaugo beveik 3 proc. (21,4 mln. eurų).
Dėl laikinų reguliacinių efektų „EPSO-G“ grupės nekoreguotas grynasis pelnas siekė 50,1 mln. eurų, kai pirmąjį 2025 m. ketvirtį grupė buvo patyrusi 22,3 mln. eurų nuostolį. Šiuos efektus lėmė dėl užsitęsusios ir neįprastai šaltos žiemos išaugę perduoti elektros energijos ir gamtinių dujų kiekiai, kurie didino pajamas ir gerino finansinius rezultatus, o ateityje bus įvertinti per kainodaros korekcijas.
Nekoreguotas EBITDA sudarė 69,5 mln. eurų, o pernai per sausio–kovo mėnesius šis rodiklis buvo neigiamas ir siekė 16 mln. eurų. Šiuos rezultatus daugiausia lėmė reikšmingai aukštesnės elektros perdavimo veiklos („Litgrid“) papildomų paslaugų sąnaudos, dėl didesnių, nei reguliuotojo įtrauktų į tarifą, balansavimo rezervų kaštų bei kitų efektų. Laikini reguliaciniai skirtumai yra kompensuojami per sekančius reguliacinius periodus.
„EPSO-G“ grupės investicijos į infrastruktūrą, skirtą perdavimo sistemų saugumui, patikimumui ir atsparumui stiprinti, sudarė 32,2 mln. eurų – tai beveik 27 proc. mažiau nei per pirmąjį 2025 m. ketvirtį.
Perdavimo tinklų rodikliai
Pirmąjį 2026 metų ketvirtį „Litgrid“ aukštos įtampos elektros perdavimo tinklais perduotos elektros energijos kiekis šalies poreikiams siekė 3,1 TWh, tai beveik 15 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu 2025 m. (2,7 TWh).
Lietuvoje galutinis elektros suvartojimas sausį–kovą buvo 3,6 TWh. Tai yra 12 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai šis skaičius siekė 3,2 TWh. Elektros vartojimo augimas fiksuotas visose srityse: gyventojų, paslaugų, pramonės, žemės ūkio ir transporto.
Per pirmąjį 2026 m. ketvirtį į Lietuvą importuota 1,9 TWh elektros energijos, 20 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai, eksportuota – 0,6 TWh arba 8 proc. daugiau nei pernai.
Pirmąjį 2026 m. ketvirtį Lietuvoje suvartota 6,8 TWh gamtinių dujų, tai yra 19 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai (5,7 TWh). Pagrindinė šio augimo priežastis – užsitęsusi ir šaltesnė nei įprasta žiema, dėl kurios smarkiai padidėjo dujų poreikis šilumos ir energijos gamybai.
Šių metų pradžioje dujų perdavimas į kitas ES šalis ir Ukrainą, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 88 proc. ir siekė 5,7 TWh (pernai – 3 TWh). Dujų perdavimas iš Lietuvos į Lenkiją per Santakos dujų apskaitos stotį pirmąjį šių metų ketvirtį padidėjo 2,5 karto – iki 1,5 TWh, palyginti su 0,6 TWh pernai tuo pačiu laikotarpiu. Šalies dujotiekiai Lenkijos kryptimi tapo itin svarbia jungtimi, per kurią dujos buvo perduodamos Ukrainai.
Dujų srautas iš Lenkijos į Lietuvą pirmąjį 2026 m. ketvirtį šoktelėjo 33 kartus – nuo 56 GWh iki 1,9 TWh. Dujų perdavimas iš Lenkijos į Lietuvą itin šaltą žiemą padėjo užtikrinti patikimą viso regiono aprūpinimą dujomis. Didžiausias dujų kiekis (4,2 TWh) buvo perduotas per Kiemėnų jungtį į Latviją. Tai 72 proc. daugiau nei pirmąjį 2025 m. ketvirtį, kai šia kryptimi buvo perduota 2,4 TWh dujų.
Iš Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalo per pirmus tris šių metų mėnesius į sistemą buvo įleista 10,2 TWh dujų, tai yra 37 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu (7,4 TWh).
Biokuro rinkos augimas
Pirmąjį 2026 m. ketvirtį energijos išteklių biržoje „Baltpool“ Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos šilumos tiekimo įmonės, nepriklausomi šilumos gamintojai ir pramonės įmonės įsigijo 2,2 TWh biokuro – 12 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu 2025 m. (1,96 TWh). Bendroji sudarytų sandorių vertė siekė 66 mln. eurų ir buvo 56 proc. didesnė nei prieš metus. Augimą lėmė reikšmingas vidutinės sandorių kainos padidėjimas.
„EPSO-G“ įmonių grupę sudaro valdymo įmonė „EPSO-G“ ir šešios tiesiogiai patronuojamos įmonės „Amber Grid“, „Baltpool“, „Energy cells“, „EPSO-G Invest“, „Litgrid“ ir „Tetas“. „EPSO-G“ ir Grupės įmonės taip pat turi „Rheinmetall Defence Lietuva“, „Baltic RCC“ OÜ ir „TSO Holding“ AS akcijų. „EPSO-G“ vienintelio akcininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.