Naujosios energetikos grupė „EPSO-G“ pirmąjį 2026 m. pusmetį didino elektros ir dujų perdavimo kiekius bei investicijas į perdavimo sistemų saugumą, patikimumą ir atsparumą. Grupės koreguotas grynasis pelnas per šį laikotarpį sudarė 24,4 mln. eurų, o koreguotas pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) siekė 44,1 mln. eurų.
„Per pirmąjį šių metų pusmetį augo elektros ir dujų perdavimo apimtys, nuosekliai daugėjo atsinaujinančios energetikos projektų. Šiemet pirmą kartą šalies istorijoje visą savaitę Lietuvos elektros poreikį visiškai užtikrino atsinaujinantys energijos ištekliai. Šiemet iki rugpjūčio vidurio jau fiksavome 70 parų, kai šalies elektros suvartojimas buvo visiškai padengtas vietine gamyba – dar nesibaigus vasarai pasiekėme visų praėjusių metų rezultatą. Elektros energijos importas šiuo metu sudaro apie penktadalį šalies poreikio. Kartu sparčiai daugėja prie tinklo prijungiamų komercinių energijos kaupimo įrenginių. Jie svarbūs balansavimo paslaugų rinkos plėtrai, elektros sistemos stabilumui ir kainų svyravimų mažinimui. Šie pokyčiai aiškiai rodo, kad Lietuva nuosekliai juda energetinio savarankiškumo link“, – sako Mindaugas Keizeris, „EPSO-G“ grupės vadovas.
Augo vietinė elektros gamyba
Per pirmąjį 2026 m. pusmetį prie Lietuvos elektros perdavimo ir skirstomųjų tinklų prijungtų saulės ir vėjo elektrinių bei kitų atsinaujinančių energijos išteklių įrengtoji galia pasiekė 6,4 gigavato (GW), palyginti su 4,6 GW tuo pačiu laikotarpiu 2025 m.
Lietuvoje per šių metų sausį–birželį pagamintos 5,83 teravatvalandės (TWh) elektros energijos, palyginti su 5,39 TWh tuo pačiu laikotarpiu 2025 m. Elektros gamyba šalyje buvo 10 proc. didesnė nei prieš metus, o labiausiai augo vėjo energijos gamyba – 46 proc. Lietuvoje pagaminta elektra patenkino 78 proc. šalies elektros energijos poreikio, iš jų 59 proc. buvo patenkinta iš atsinaujinančių energijos išteklių.
Į Lietuvos dujų perdavimo ir skirstymo sistemą įleidžiamo biometano kiekis toliau sparčiai auga. 2026 m. pirmąjį pusmetį į sistemą buvo įleista 242,9 gigavatvalandės (GWh) biometano – 2,6 karto daugiau nei per tą patį laikotarpį 2025 m. Be to, užbaigti trys biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie perdavimo sistemos projektai.
Finansiniai rezultatai
Pirmąjį šių metų pusmetį „EPSO-G“ grupės koreguoto grynojo pelno rodiklis siekė 24,4 mln. eurų, palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai padidėjo beveik 37 proc. (17,7 mln. eurų). Rodiklį didino išaugusi reguliuojamo turto vertė, didėjęs asocijuotų įmonių veiklos rezultatas bei apskaityta „Litgrid“ pelno mokesčio investicijų lengvata.
Koreguotas EBITDA, skaičiuojamas įvertinus perdavimo operatorių rezultatų korekciją dėl laikinų reguliacinių skirtumų, eliminavus turto perkainojimo rezultatus bei kitą netipinį pelną arba nuostolius, pirmąjį 2026 m. pusmetį siekė 44,1 mln. eurų ir per metus išaugo beveik 9 proc. – nuo 40,5 mln. eurų. Grupės koreguoto EBITDA didėjimą daugiausia lėmė išaugusi reguliuojamo turto vertė ir gerėję „Tetas“ veiklos rezultatai.
Dėl laikinų reguliacinių efektų „EPSO-G“ grupės nekoreguotas grynasis pelnas pirmąjį 2026 m. pusmetį siekė 55,1 mln. eurų, kai tuo pačiu laikotarpiu 2025 m. grupė buvo patyrusi 41,3 mln. eurų nuostolį. Nekoreguotas EBITDA sudarė 80,8 mln. eurų, palyginti su 29,2 mln. eurų neigiamu EBITDA prieš metus.
Finansinių rezultatų pokytį daugiausia lėmė dėl užsitęsusios ir neįprastai šaltos žiemos išaugę perduotos elektros energijos ir gamtinių dujų kiekiai bei gerėjęs „Litgrid“ papildomų paslaugų veiklos rezultatas. Pastarajam įtakos turėjo balansavimo rezervų sąnaudų ir reguliuotojo į tarifą įtrauktų kaštų skirtumai bei kiti reguliaciniai efektai.
„EPSO-G“ grupės investicijos į infrastruktūrą, skirtą perdavimo sistemų saugumui, patikimumui ir atsparumui stiprinti, sudarė 99,6 mln. eurų – tai beveik 20 proc. daugiau nei per pirmąjį 2025 m. pusmetį.
Perdavimo tinklų rodikliai
Pirmąjį 2026 metų ketvirtį „Litgrid“ aukštos įtampos elektros perdavimo tinklais perduotos elektros energijos kiekis šalies poreikiams siekė 4,6 TWh, tai beveik 4 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu 2025 m. (4,5 TWh).
Per pirmąjį 2026 m. pusmetį į „Amber Grid“ dujų perdavimo sistemą iš viso buvo transportuota 21,3 TWh dujų, neįskaitant tranzito į Karaliaučių. Tai 29 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 m., kai buvo perduota 16,5 TWh dujų.
Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos dujų vartotojams perduota 10,1 TWh dujų – 16 proc. daugiau nei 2025 m. pirmąjį pusmetį (8,7 TWh). Perduotų dujų kiekio augimą Lietuvos vidaus rinkoje lėmė didesnis dujų poreikis trąšų gamybos sektoriuje ir šaltesnė žiema, padidinusi energijos poreikį.
Per pagrindinį dujų importo šaltinį – Klaipėdos SGD terminalą – pirmąjį pusmetį buvo patiekta 18,6 TWh, arba beveik 88 proc. visų į sistemą transportuotų dujų. Įleidimas per SGD terminalą, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo beveik 31 proc.
Latvijos, Estijos ir Suomijos poreikiams per dujotiekių jungtį tarp Lietuvos ir Latvijos buvo perduota 8,8 TWh dujų – 47 proc. daugiau nei 2025 m. pirmąjį pusmetį. Srautai į Lenkiją didėjo 40 proc. – nuo 1,6 TWh iki 2,3 TWh.
Biokuro rinkos augimas
Pirmąjį 2026 m. pusmetį energijos išteklių biržoje „Baltpool“ Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos šilumos tiekimo įmonės, nepriklausomi šilumos gamintojai ir pramonės įmonės įsigijo 3,7 TWh biokuro – 6 proc. mažiau nei atitinkamu laikotarpiu 2025 m. (3,95 TWh). Bendra sudarytų sandorių vertė siekė 103 mln. eurų – 31 proc. daugiau nei prieš metus. Vertės augimą daugiausia lėmė padidėjusi vidutinė sandorių kaina. Biokuro kainos kilo dėl šaltos žiemos ir sudėtingesnių biokuro gamybos sąlygų tiek prieš šildymo sezoną, tiek jo metu. Prekybos apimtys Lietuvoje išliko stabilios, o užsienio rinkose sumažėjo 28 proc. Tam įtakos turėjo mažesnė paklausa užsienio rinkose ir sumažėjęs didžiausio Estijos rinkos dalyvio aktyvumas.
„EPSO-G“ įmonių grupę sudaro valdymo įmonė „EPSO-G“ ir šešios tiesiogiai patronuojamos įmonės „Amber Grid“, „Baltpool“, „Energy cells“, „EPSO-G Invest“, „Litgrid“ ir „Tetas“. „EPSO-G“ ir Grupės įmonės taip pat turi „Rheinmetall Defence Lietuva“, „Baltic RCC“ OÜ ir „TSO Holding“ AS akcijų. „EPSO-G“ vienintelio akcininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.